Imbieras yra augalas, kuris gana dažnai naudojamas ne tik kulinarijoje, bet ir medicinoje. Jo gydomosios savybės jau daugelį amžių vertinamos Azijoje. Ten imbieras vartojamas kaip prieskonis, priemonė nuo peršalimo, taip pat kaip preparatas nuo menstruacijų skausmo.
Imbieras ir jo gydomosios savybės
Imbieras už savo intensyvų aromatą ir šiek tiek saldoką skonį dėkingas zingiberoliui, i. t. y. eterinio aliejaus sudedamajai daliai. Savo ruožtu dervinės medžiagos, tokios kaip zinferonas ir ginferolis, yra atsakingos už deginantį imbiero poskonį. Visos jos taip pat pasižymi sveikatą stiprinančiomis savybėmis.
Imbiero šakniastiebiuose esantis aliejus skatina seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą. Dėl to jis gydo vidurių pūtimą, taip pat pasižymi cholagoginiu poveikiu, gerina virškinimo procesus. Imbieras taip pat įeina į priemones nuo judėjimo ligos, nes veiksmingai mažina pykinimą ir skatina apetitą. Dėl šios priežasties jis taip pat vartojamas žmonėms po chemoterapijos. Jis mažina trombocitų sulipimą ir taip neleidžia susidaryti pavojingiems kraujo krešuliams. Jį reguliariai turėtų vartoti žmonės, kurių kraujyje padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis.
Imbieras puikiai malšina menstruacijų skausmus. Jis taip pat gydo peršalimo ligas ir atpalaiduoja skaudančius sąnarius. Jame labai daug priešuždegiminių medžiagų, todėl dažnai įeina į daugelio priešuždegiminių ir šildomųjų tepalų bei gelių sudėtį. Jis taip pat naudojamas masažo metu kaip eterinių aliejų sudedamoji dalis. Jis pasižymi antiepideminiu poveikiu ir padeda gydyti migreną. Jis pasižymi gaivinančiu ir antiseptiniu poveikiu. Todėl verta imbierą naudoti gerklei skalauti, kai skauda gerklę. Mažai kas žino, kad į kavą pridėjus imbiero miltelių panaikinamas žalingas jos poveikis. Imbieras gerina koncentraciją ir gerina kraujo apytaką smegenyse. Azijoje jis taip pat laikomas afrodiziaku.
Imbieras kaip prieskonis
Lenkijoje imbieras yra nuolat populiarėjantis prieskonis. Tačiau verta prisiminti, kad žalias ir miltelių pavidalo imbieras yra skirtingi ir jų negalima vartoti pakaitomis. Neapdorotas imbieras idealiai tinka jūros gėrybių ir mėsos patiekalams, pavyzdžiui, anties ar kiaulienos. O maltas geriau tinka saldiems patiekalams ir desertams. Jis taip pat puikiai dera su keptais obuoliais.
Žalią imbierą visada reikia kruopščiai nuplauti ir nulupti. Įdomu tai, kad jo nereikėtų derinti su prieskoninėmis žolelėmis, nes jos trukdo intensyviam aromatui. Kita vertus, jis puikiai dera su tokiais prieskoniais kaip kvapieji pipirai, pipirai, lauro lapai, gvazdikėliai ar muskato riešutai. Kartu imbiero neverta pirkti iš anksto, nes jis greitai išbluksta ir praranda savo unikalų skonį bei aromatą.
Imbieras ir jo kosmetinės savybės
Imbieras, tiksliau imbiero aliejus, vis dažniau naudojamas kaip lieknėjimo ir modeliavimo preparatų sudedamoji dalis. Jis gerina kraujotaką ir spartina riebalų deginimą. Jis taip pat veiksmingas kovojant su celiulitu. Imbieras dėl savo egzotiško ir gaivaus aromato taip pat yra dažna daugelio kvepalų sudedamoji dalis. Jis puikiai dera su kitais aštriais kvapais, tokiais kaip kardamonas ar gvazdikėliai. Jis dažniausiai naudojamas vyrams skirtuose kvepaluose.
Imbiero rūšys ir kilmė
Lenkijos parduotuvėse imbiero galima įsigyti žalio arba miltelių pavidalo. Azijos maisto prekių parduotuvėse taip pat prekiaujama marinuotu arba cukruotu imbieru. Jis yra puikus sušių priedas. Įdomų skonį turi ir imbieriniai sausainiai ar saldainiai. Imbierinio alaus vis dažniau galima rasti prekybos centruose. Kinijoje vietinėse rinkose taip pat labai populiarus konservuotas imbieras, t. y. įdėtas į cukrų.
Juk imbieras kilęs iš Azijos. Ten jis auginamas jau daugiau kaip 3 000 metų. Tačiau tiksli jo kilmė nežinoma. Taip pat paaiškėjo, kad Pietų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose jis buvo vartojamas dar prieš atvykstant romėnams. Vėliau portugalų kolonistų dėka jis pateko į Afriką ir Vakarų Indiją. Tai vienas seniausių kultūrinių augalų pasaulyje, apie kurį žino nedaugelis žmonių.
