Jodas yra vienas iš elementų, kurio įtaka organizmui yra didelė, nes jis atlieka daug svarbių funkcijų, užtikrinančių tinkamą organizmo funkcionavimą. Tiek šio elemento perteklius, tiek trūkumas gali būti pavojingas, todėl verta pasirūpinti tinkamu jo kiekiu. Siekiant užkirsti kelią neigiamam šios medžiagos trūkumo poveikiui, nuo 1997 m. Lenkijoje įvesta prievolė joduoti druską, o tai pasirodė esąs itin protingas ir geras žingsnis, nes sergamumas ligomis, susijusiomis su jodo trūkumu mūsų mityboje, gerokai sumažėjo, dėl to dauguma lenkų gali džiaugtis nebloga sveikatos būkle, o tai juk svarbiausia.
Jodas pats savaime yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Tinkama jų koncentracija turi įtakos tinkamam smegenų, taip pat nervų sistemos, hipofizės, inkstų ir širdies raumenų vystymuisi ir funkcionavimui. Šie hormonai taip pat atsakingi už organizmui priklausančių ląstelių augimo ir brendimo procesų reguliavimą. Be to, jie taip pat dalyvauja ląstelių kvėpavime ir energijos gamyboje. Jie reikalingi tam, kad būtų galima palaikyti tinkamą kūno temperatūrą.
Esant jodo pertekliui, kurį dažniausiai toleruoja plačioji visuomenė, kartais gali pasireikšti skydliaukės ligos, pavyzdžiui, hipertirozė. Kita galima reakcija - padidėjusi seilių liaukų funkcija arba per didelis gleivių išsiskyrimas bronchuose. Kartais dėl to gali atsirasti odos pažeidimų arba alerginių reakcijų.
Jodo trūkumas
Jodo elemento trūkumas yra susijęs su daugeliu nepageidaujamų komplikacijų. Sunku tiksliai nustatyti šiai būklei būdingus simptomus, nes jie priklauso nuo per daug veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus, fizinės būklės ir daugelio kitų. Tačiau svarbiau yra tai, kad dėl jodo trūkumo gali padidėti skydliaukės veikla arba ji gali būti nepakankamai aktyvi, padidėti skrandžio vėžio rizika, sutrikti smegenų veikla ir labai sumažėti intelekto lygis ar net sulėtėti fizinis vystymasis. Nėščioms moterims gali būti negrįžtamai pažeistos naujagimio ir vaisiaus smegenys, taip pat padidėti gimusių kūdikių mirtingumas. Tai itin šiurpūs atvejai, nors ir galimi.
Jodo trūkumas ypač pavojingas būsimoms motinoms, nes gali sukelti net persileidimą, priešlaikinį gimdymą, apsigimimus ir vaisiaus protinį atsilikimą, o tai gali labai neigiamai paveikti moters psichiką.
Kuo padeda jodas?
Jodas yra elementas, pasižymintis antibakterinėmis, antivirusinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis. Jis be vargo naikina mieles ir grybelius, įskaitant, bet neapsiribojant Candida rūšies grybelius. Be to, jis tai daro nesukeldamas antibiotikams atsparių bakterijų padermių. Jis taip pat pasirodo esąs naudingesnis už antibiotikus dėl to, kad neturi šalutinio poveikio ir kovoja ne tik su bakterijomis ar grybeliais, bet ir su virusais. Jodas bus naudingas gydant bet kokius odos pažeidimus ir net patį odos vėžį. Jis taip pat labai svarbus kitų vėžinių susirgimų, įskaitant krūties, kiaušidžių ir skydliaukės vėžį, profilaktikai. Jis taip pat apsaugo nuo prostatos vėžio, nes ši liauka sukaupia daugiausiai jodo. Jodo terapija padės sergant širdies ligomis, hipotireoze, autizmu, diabetu, Hašimoto liga ir Graveso-Basedow liga. Jodas taip pat palaiko imunitetą ir smegenų funkciją. Šis elementas padeda gydyti uždegimus, opas ir žaizdas, kartu mažindamas audinių randus. Tepamas ant galvos odos jis spartina plaukų augimą. Jodas yra labai svarbus nėštumo metu, nes jis turi didelę įtaką normaliam vaisiaus vystymuisi. Infekcijų metu jis savo ruožtu yra atsakingas už gleivių skiedimą ir katarų palengvinimą. Diabetikams jis mažina insulino poreikį, o užsikrėtus ligų sukėlėjais naikina pelėsius ir parazitus. Manoma, kad jis apsaugo nuo hipotirozės visus, kurie kasdien naudojasi mobiliaisiais telefonais.
Jodo vartojimas
Visiškai svarbu kasdien aprūpinti organizmą pakankamu jodo kiekiu, todėl verta pasidomėti, kokiuose maisto produktuose yra didžiausias šio elemento kiekis. Neabejotinai daugiausiai jodo yra jūros gėrybėse - vėžiagyviuose ir moliuskuose bei žuvyse, ypač menkėse, paltusuose ir net Baltijos silkėse, nors pastarųjų ir mažesniais kiekiais nei kitų.
Šalyse, kuriose klesti pramonė, svarbūs jodo šaltiniai yra pienas ir iš jo pagaminti produktai. Joduotoje valgomojoje druskoje, kurią lenkai labai pamėgo, yra labai daug jodo, todėl plačiajai visuomenei neturėtų kilti didelių problemų be didelių problemų gauti pakankamai šio elemento. Vis dėlto pravartu retkarčiais atlikti periodinius tyrimus, kad žinotume, ar mūsų mityboje yra reikiamas šio elemento kiekis tinkamam organizmo funkcionavimui užtikrinti.
